APIE EBRU MENO TERAPIJĄ – IŠ PRANCŪZĖS SAVANORĖS LŪPŲ

Lietuvoje ne itin žinomas Ebru menas pamažu populiarėja. Jo psichinei ir emocinei sveikatai teikiama nauda galėjo įsitikinti ir savanorė Annabel iš Prancūzijos. Penktą mėnesį viešosios įstaigos „Meda project“ „Ebru Art“ studijoje savanoriaujanti mergina veda meno terapijos užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonėms. „Gera stebėti, kaip žmogus išlieja susikaupusias emocijas sukurdamas savitą meno kūrinį“, – sako ji.

Malonūs netikėtumai

Annabel į Kauną atvyko balandį pagal nevyriausybinės organizacijos „A. C. Patria“ koordinuojamą Europos savanorių tarnybos projektą. Gimtojoje Prancūzijoje psichologės išsilavinimą įgijusi mergina paslaugas teikdavo ligoninėse, tačiau jai trūko patirties. „Prancūzijoje norint surasti stabilų ir įdomų darbą reikia įdėti be galo daug pastangų – privalai nuolat mokytis ir kelti kvalifikaciją. Kandidatuojant į dominančias darbo pozicijas man vis atsakydavo, jog trūksta patirties, pavyzdžiui, dirbant su vaikais, – pasakoja ji. – Ieškojau darbo humanitarinės pagalbos srityje. Šioje sferoje be galo daug streso, taip pat reikia gerai mokėti anglų kalbą, tad nusprendžiau iš pradžių panašiame veiklos lauke padirbėti užsienyje.“ Aptikusi pasiūlymą savanoriauti Kaune Annabel ilgai negalvodama priėmė sprendimą. Prieš atvykdama mergina neturėjo jokio supratimo apie ebru meną, todėl nekantravo sužinoti kuo daugiau. „Lietuvoje jau lankiausi prieš dvejus metus per atostogas. Keliavau po Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Trakus ir Druskininkus. Tai buvo nuostabi kelionė, todėl džiaugiausi galimybe sugrįžti“, – tikino ji.

Pradėjus savanorystę visiškai kitokį socialinį kontekstą turinčioje šalyje merginą maloniai nustebino darbo aplinka. „Prancūzijoje darbe nuo kolegų mes laikome tam tikrą distanciją, artimai suartėjame retai. Tačiau Lietuvoje, kad ir kaip lietuviai mėgtų pabrėžti savo šaltumą, darbiniai santykiai yra itin šilti. Nežinau, ar taip vyksta visur, o gal tiesiog man labai pasisekė“, – juokėsi Annabel. Pasak jos, Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai, susipažinę su nauju žmogumi, gali atrodyti šaltoki, tačiau artimiau juos pažinus atsiskleidžia visai kitokios savybės. „Žmonės šalti bei uždari gali pasirodyti ir dėl užspaustų emocijų, kurias išlaisvinti padeda ebru menas“, – pasakojo savanorė. 

"Ebru Art" Kauno studija
„Ebru Art“ Kauno studija

Ebru meno galia

Ebru (dažų liejimo ant vandens) technikos Annabel išmoko jau atvykusi į Lietuvą. Šios technikos gimtine laikoma Turkija, o jos būdu sukurtas paveikslas vėliau gali būti perkeltas ant specialaus papiruso. Savanoriaudama Kaune veikiančioje Ebru studijoje, Annabel lankėsi vaikų darželiuose, mokyklose, dienos centruose, vedė terapinius ir kultūrinius užsimėmimus vaikams ir suaugusiesiems. „Apsilankę studijoje žmonės gali tiesiog smagiai praleisti laiką tapydami ebru technika. Tačiau svarbi ir terapinė pusė – padedame žmonėms lavinti emocinį intelektą, išlieti emocijas ir išmokti jas valdyti, – atskleidžia Annabel. – Organizuojame ir savaitines vaikų stovyklas. Mažieji visą savaitę kiekvieną dieną lankosi studijoje, su jais kalbamės apie emocijas, žaidžiame žaidimus ir tapome ebru technika.“ Anot savanorės, suaugusieji į studiją neretai užsuka reabilitaciniais tikslais ar siekdami pagerinti psichinę būklę. „Sunku paprastai nupasakoti, kaip veikia meno terapija, tačiau pastebiu, kad po seanso tiek vaikai, tiek suaugusieji tampa laimingesni“, – teigia Annabel.

Pasak savanorės, ebru menas gali pagelbėti ir siekiant lavinti savo emocinį intelektą. „Kai kuriems žmonėms ypač sunkiai sekasi išreikšti savo emocijas. Seanso metu jie sukuria piešinį, kuris nebūtinai bus išoriškai gražus, bet atskleis tai, kas dedasi asmens viduje. Po seanso kūrinį galima tiesiog išmesti, taip kartu atsisveikinant su neigiamomis emocijomis“, – paaiškino ji. Kartais po tokio seanso žmonės taip pat nori su darbuotojais aptarti savo darbą ir užplūdusius jausmus. Tokios praktikos, anot savanorės, labai naudingos psichinei būklei.

Visapusė nauda


Savanorystės metu Annabel tenka dirbti ne tik su ebru meno terapija ugdant emocinį intelektą. Savanorė kartą per savaitę veda ir reabilitacinius užsiėmimus šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius protinę ar fizinę negalią. Šioje grupėje meno kūriniams kurti naudojamas molis. „Tėvams, auginantiems hiperaktyvius ar Dauno sindromą turinčius vaikus, studija tampa vieta, kurioje jie gali sutikti kitų panašių šeimų, sulaukti palaikymo ir atsipalaiduoti kurdami. Taip pat organizuojame parodas, kuriose eksponuojame šių sesijų metu sukurtus darbus“, – pasakoja savanorė. Kadangi Annabel nekalba lietuviškai, turimų psichologinių žinių savanorystės vietoje ji nepritaiko, tačiau vaikams organizuoja įvairius žaidimus ir kūrybinius užsiėmimus, kurių metu jie gali išreikšti užsigulėjusias emocijas. Vis dėlto savanorė iš Prancūzijos nevengia pasikalbėti su vyresniais studijos lankytojais ir prireikus juos nusiųsti pas lietuviškai kalbančius kolegas.

Annabel neabejoja savanorystės nauda visuomenei ir pačiam savanoriui. „Tikiu, kad Kaune įgyta patirtis padės man surasti norimą darbą Prancūzijoje. Savanorystės metu pasisėmiau naujų meno terapijos idėjų, dirbau su įvairiais žmonėmis, negalių užkluptais vaikais. Šiuo metu stovintiems kryžkelėje patariu išbandyti savanorystę užsienyje – ji gali atverti naujų netikėtų kelių ir galimybių“, – patarimu pasidalino savanorė.

„Ebru Art“ studijos archyvo nuotraukos
Straipsnis paimtas iš Bernardinų puslapio 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *